4 tendencijos 2017 metams - BISAC

Keturios Lietuvos elektroninės erdvės tendencijos 2017 metams

Posted on Tema: naujiena

Žengdami į 2017 metus galvojame ne tik apie tai, kas įvyko praėjusiais metais, bet ir apie tai, kas laukia ateinančiais. Be abejonės, metai bus įdomūs, jie ne tik išjudins užstrigusius valstybinius procesus, bet ir atneš nemažai naujovių. Prognozuojame, kad 2017-ieji taps Lietuvos atvirų duomenų metais, kurių metu patyliukais bus diskutuojama kibernetinio saugumo klausimais ir vis daugiau girdėsime apie daiktų internetą.

Metų tema – atviri duomenys

Nors per pastaruosius metus apie atvirus duomenis buvo galima išgirsti vis dažniau, 2017 m. greičiausiai taps Lietuvos atvirų duomenų metais. Balandžio mėnesį įsigalios kelerius metus vėluojanti naujausia „Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų“ įstatymo redakcija, kuri žymiai plačiau apžvelgs su atvirais duomenimis susijusius procesus. Tarp šių procesų – ir atviriems duomenims skirtos infrastruktūros bei centralizuoto atvirų duomenų portalo kūrimas.

Nepaisant to, kad pastarasis šiemet įgyvendintas nebus, diskusijų dėl portalo naudos ir reikšmės tikrai netruks. Stalčiuose užsigulėję Europos Sąjungos projektų strategijos ir planai vėl atsidurs ant sprendimų priėmėjų stalų, bus dar kartą apžvelgiamos jų techninio įgyvendinimo detalės. Visuomenės tarpe vis garsiau skambės atvirų duomenų specialistų, vedamų Vilniaus mero patarėjo Povilo Poderskio, argumentai, kritikuojantys minėtus nacionalinių institucijų planus ir siūlantys optimizuoti valstybės išteklius pasitelkiant atviro kodo programinę įrangą bei puoselėjant jau pradėtus visuomenininkų projektus.

Darbus pradedanti Premjero Sauliaus Skvernelio vedama koalicinė vyriausybė, puoselėjanti atvirumo vertybes, diskusijas stengsis paversti darbais. Nors jau parengtų valstybinių planų dėl visuomenininkų nuomonės ir nebus atsisakyta, tikėtina, kad šiemet regėsime glaudesnį valstybės institucijų ir visuomenės grupių bendradarbiavimą, siekiant sukurti sąlygas atvirų duomenų potencialo panaudojimui.

Ir kai tik realūs darbai pajudės iš pradžios taško, minėtasis įstatymas grįš pas įstatymų leidėjus. Įsigaliosiančioje jo redakcijoje naudojamos „atvirų duomenų“ sąvokos alternatyvos jau neatitinka šio laikmečio poreikių, todėl atsiras poreikis jas keisti. Tiesa, atnaujintos įstatymo redakcijos teks palaukti – tikėtina, kad platesnis sąvokos naudojimas pareikalaus peržiūrėti ir kelis kitus teisės aktus.

Už uždarų durų – rūpestį kelianti kibernetinio saugumo tema

JAV paskelbus sankcijas Rusijai už šios atliktus neleistinus kibernetinius veiksmus, kuriais siekta daryti įtaką įvykusiems JAV prezidento rinkimams, bei apie tokią pačią grėsmę vis dažniau kalbant rinkimams besiruošiančių Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybėms, kibernetinio saugumo tema bus jautri ir Lietuvoje.

Galime tikėtis, kad bus nuspręsta dar kartą įvertinti šalies ryšių infrastruktūros saugumą bei institucijų pasirengimą reaguoti į didelio masto kibernetines atakas. Nors praėjusiais metais buvo stengiamasi sistemingai užkaišioti anksčiau identifikuotas saugumo spragas, naujos analizės parodys, kad šių dar bus gana daug išlikę. Būtent dėl pastarosios priežasties garsiau apie konkrečias kibernetinio saugumo problemas kalbama nebus, o kertiniai sprendimai bus priimti už uždarų durų.

Nepaisant to, spaudoje galime tikėtis išvysti ekspertinių nuomonių apie kibernetinio saugumo svarbą, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią temą. Jei taip nutiks, eskaluojama tema bus glaudžiai siejama su Rusijos grėsme.

Gyventojų nuomonė palauks

Nepaisant viešai deklaruotų valdančiųjų siekių stiprinti savivaldą ir padaryti valstybės bei savivaldybių institucijas atviresnes gyventojų nuomonei, 2017 m. elektroninės demokratijos galimybės didesnio dėmesio nesusilauks. Nacionaliniame lygmenyje apie gyventojų balsą stiprinančias elektronines priemones geriausiu atveju bus pradėta kalbėti metų gale, bet viltis sulaukti konkretesnių darbų reiktų nukelti valdančiųjų kadencijos viduriui.

Savivaldos lygmenyje galbūt sužibės kuri nors savivaldybė. Mūsų prognozėse didžiausias dėmesys skiriamas dvejoms iš jų. Pirmoji – Vilniaus miesto savivaldybė. Sėkmingai išjudinusi atvirų duomenų traukinį, mero komanda turėtų paliesti ir e. demokratijos klausimą. Tačiau dėl vis nesibaigiančio atvirų duomenų darbų sąrašo, šansų, kad į e. demokratiją bus pažvelgta 2017 m. yra mažai. Kita dėmesį traukianti savivaldybė – Šiaulių miesto. BISAC pristačius 2015 m. Lietuvos savivaldybių elektroninio valdymo kokybės vertinimą, šios savivaldybės komanda sudarė planus, leisiančius pagerinti gyventojų įsitraukimo galimybes. Ar šie planai bus įgyvendinti 2017 metais, išlieka atviru klausimu.

Daug trumpinių ir stiprėjantys startuoliai

AI, AR, VR ir IoT – tik dalis angliškų trumpinių, kurie (kartu su savo lietuviškais atitikmenimis: dirbtinis intelektas, papildyta tikrovė, virtuali realybė ir daiktų internetas), vis plačiau bus naudojami Lietuvoje. Šių pasaulinių tendencijų naujoves suteiks peno ne tik žiniasklaidos atstovams, bet, tikėtina, įkvėps ir jaunuosius šalies verslininkus. Ir tai – tik viena priežastis, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistema ir toliau stiprės. 2016 m. regėjome Vilniaus Tech Parko atidarymą ir kol kas didžiausius šalies hakatoną bei startuolių mugę. Šiemet investuotojai gali laukti naujo lietuviško startuolių perlo – sąlygos jo atsiradimui jau sudarytos.